Vidurinio ugdymo programos vykdymas

III SKYRIUS

 VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

 

  1. Vidurinio ugdymo programa III ir IV klasėse 2017-2018 mokslo metais įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30d. įsakymu Nr.ĮSAK-1387, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
  2. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai. Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro:

108.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkami dalykai ir moduliai;

108.2. laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai. Pasirenkamieji dalykų moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai.

  1. Gimnazija balandžio mėnesį informavo II klasių mokinius ir jų tėvus apie mokykloje teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes ir gegužės mėnesio pradžioje mokiniai sėkmingai sudarė savo individualius ugdymo planus. Gimnazija siekia, kad kiekvienas mokinys pagilintų ir praplėstų žinias, gebėjimus bei kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi.
  2. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, gimnazijos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo ir kartu su mokytojais, padedant ir tėvams (globėjams), pasirengia individualų ugdymo planą.
  3. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatytų pasiekimų – pripažįstama, kad jis jo nesimokė. Mokiniai keičia dalyką ar dalyko programos kursą pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą Vidurinio ugdymo programos pasirinkto dalyko, dalyko kurso, modulio keitimo tvarką.
  4. Mobilios grupės sudaromos: mokiniams, pasirinkusiems lietuvių kalbos, matematikos, istorijos dalykų programų modulių; mokiniams, pasirinkusiems dalyko skirtingas programas.
  5. Jeigu mokinys pageidauja, gimnazija sudaro sąlygas pagerinti pasirinktų ugdymo sričių ar atskirų dalykų kompetencijas papildomai rengtis brandos egzaminams.
  6. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, gimnazija užtikrinti galimybes įgyvendinti savo individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, pasiūlo keisti pasirinktus dalykus ar modulius.
  7. Vidurinio ugdymo programoje gimnazija siūlo mokiniui:

115.1. jo mokymosi poreikius atliepiančius pasirenkamus dalykus, dalykų modulius. Nesant mokinio pageidaujamų pasirinkti švietimo ir mokslo ministro patvirtintų pasirenkamųjų dalykų programų ar dalykų modulių programų, jas parengia mokykla (Bendrųjų ugdymo planų 22 punktas), išskyrus profesinio mokymo programą;

  1. 2. rinktis dalykus ar modulius, kurių turinys siejamas su šalies saugumu ir krašto gynyba;

115.3. daugiau pamokų, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 143 punkte, mokytis kitus pasirinktus dalykus ar modulius.

  1. Gimnazija užtikrina, kad minimalus privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų skaičius mokinio individualiame plane būtų ne mažesnis nei 8, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28. Didinant pamokų skaičių per savaitę laikomąsi Higienos normoje numatyto pamokų skaičiaus per dieną.
  2. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudojant pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti:

117.1. savanoriškai užsiimti socialine-pilietine veikla ar kita naudinga veikla;

117.2 susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo tolesnį mokymąsi ir karjerą;

117.3 rengti ir įgyvendinti projektus; brandos darbus;

117.4 formuoti savo pasiekimų aplankus, kuriuose kaupiami mokinių pažangos ir pasiekimų įrodymai, taip pat ir elektroninius, orientuotus į tolesnio gyvenimo kelio pasirinkimą

117.5. planuoti tolesnį savo mokymąsi ir(ar) darbinę veiklą, karjerą.

  1. 118. Gimnazijoje informavimo karjerai tikslas – rinkti, teikti ir vertinti informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį. Mokiniams teikiama informacija apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rinką, profesinės karjeros galimybes.

Šią veiklą organizuoja ugdymo karjeros koordinatorė, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į mokymo įstaigas, organizacijas.

118.1. Ugdymo karjeros srities tikslas – plėtoti mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus.

118.2. Vertinimo karjerai srities tikslas – padėti mokiniams pažinti  individualias savybes ir jas įvertinti atsižvelgus į karjeros galimybes ir reikalavimus. Šioje veikloje naudojami įvairūs klausimynai, užduotys, testai, skirti individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, karjeros planavimu, įgyvendinimu ir vertinimu pažinti.

118.3. Konsultavimo karjerai srities tikslas – teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį, sprendžiant karjeros trikdžių problemas.

Karjeros koordinatorius teikia individualias ir grupines konsultacijas mokiniams ir jų tėvams, bendradarbiauja ir organizuoja susitikimus su aukštųjų mokyklų atstovais, moko ir padeda naudotis puslapiais internete.

118.4. Ugdymo karjerai veikloje aktyviai dalyvauja klasių auklėtojai, įvairių dalykų mokytojai, gimnazijos  psichologas.

III-oje klasėje- asmeninės karjeros sėkmingumo/nesėkmingumo vertinimo kriterijai. Asmeninės vertybės ir profesinės veiklos pasirinkimas.

IV klasėje-bendravimo ir bendradarbiavimo reikšmė karjeros kelyje.

Technologijų pamokose:

III-IV –ose  klasėse-verslininkui reikalingos žinios, gebėjimai ir savybės, jų tobulinimo galimybės, savo verslo organizavimo būdai Lietuvoje.

Psichologijos pamokose: savęs pažinimo ir įsivertinimo būdai ir priemonės, savęs motyvavimo ir pasitikėjimo stiprinimo svarba, būdai ir t.t.

  1. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į dalykų ugdymo turinį.
  2. Mokiniams, kurie mokosi savarankiškai ar nuotoliniu būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o besimokantiems grupinio mokymosi forma – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 143 punktu nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.
  3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 122.10.3, 122.10.5 papunkčiais.

2017-2019_ugdymo planas